"Bendravimo būdas, kuriam nereikia vertėjo."

Akrolestos personalinė paroda „Smart art“. Kalbėjomės su jos autoriumi.

Pastaraisiais metais pakeitusi kelis miestus ir šalis, Akrolesta gyvena Ukmergėje. Ir po truputį kuria ... Paveikslus, objektus, eilėraščius, stand-up"us, prozą. Paklausta apie gimimo vietą, ji atsako: „Aš esu iš Žemės“. O menininko terminui teikia pirmenybę žodžiui artist. Kovo 22 dieną Kaune atsidare Akrolestos personalinė paroda „Smart art“. Kalbėjomės su jos autoriumi.

Kodėl „Akrolesta“?

Kažkas juokauja, kad mano slapyvardis yra panašus į Lesto, kuris dabar yra Ignitis. Į tai aš atsakau, reiškias esu tarsi elektros kibirkštis. Atvirai kalbant, slapyvardžio idėja kilo todėl, kad turiu labai populiarų vardą. Aš net žinau savo bendravardį, su kuriuo viskas sutampa, iki vidurinio vardo. Sunku gyventi su tokia populiariąja pavarde ir būti menininku. Gali supainioti ir man priskirti tai, ko nesakiau ir padariau. Ir tai jau kupina pasekmių. Pavyzdžiui, kažkas parašys pornografinį romaną, o tada man aiškintis su vaikais. Jie pas mus griežtų konservatyvių pažiūrų. Turėjau sukurti prekės ženklą ir jį išlaikyti.

Aš žinau, kad jūs neturite meniško išsilavinimo. Kas paskatino Jūs pradėti tapyti?

Imigracija. Tarsi patekau į bedugnę tarp pasaulių. Aš nebepriklausiau savo gimtajai šaliai ir tuo pačiu metu manęs nepriėmė svetimoje. Sustabdyta būsena, motinos ir žmonos vaidmuo, asmenybės ištrynimas, kurį gali patirti kiekviena moteris. Depresija. Man reikėjo susikurti savo pasaulį ir prasmę, suprasti, kas aš esu ir kokiu keliu noriu eiti.

Menas man tapo meditacija. Man reikėjo išeiti už namų ir kasdienybės ribų. Aš pradėjau kurti savo malonumui, šiaip sau, pasilinksminti. Tai buvo mano pačios tylus kampelis, kuriame buvo filmuojami įvairiausi vaidmenys ir apribojimai.

Kas yra menas?

Negyvas Hirsto ryklys laikomas menu. Žmonės muziejuje žiūri į lentą su autoriaus vardu. Jei jis jiem žinomas, jie daro protingą veidą ir sako, kad tai puikus menas. Paveikslo kainos etiketė įspūdingesnė nei pati drobė. Taip pat galite į langelį įdėti šešiaženklį skaičių ir tai bus laikoma menu.

Per amžius žmonės piešė, dainavo ir šoko, norėdami linksmintis ir bendrauti tarpusavyje. Piešimas man yra bendravimo būdas. Aš nemoku gerai lietuviškai. Be to, pasaulyje yra per daug kalbų, kurias greičiausiai neturėsiu laiko įvaldyti, todėl paveikslai man yra dar vienas bendravimo būdas, kuriam nereikia vertėjo.

Ar laikote save profesionaliu menininku?

Tai tarsi klausti manęs, ar laikai save profesionaliu žmogumi. Mes visi esame kūrėjo vaikai, todėl gimstame kaip menininkai. Daugelis žmonių tai pamiršta. Kai kuriuos tėvai ir mokykla priverčia pamiršti. Griežtos taisyklės, reitingų sistema, konkurencingumas - visa tai daro neigiamą poveikį kūrybinei dvasiai. Lengva ją pamesti ir užaugti kaip bedvasiu žmogųmi.

Užaugau daugiavaikei šeimoje. Net vaikystėje mano tėvai pasiskirstė vaidmenimis tarp manęs ir seserų: „Viena sesuo šoka, kita piešia, o kas tu?!“ Man buvo priskirta žmogaus be talento etiketė. Ilgą laiką nešiojau ir nemaniau, kad ant drabužių reikalingos kainų etiketės, žmonėms jų nereikia.

Mene taip pat skirstoma į draugus ir priešus, į profesionalus ir čainikus. Jausmas, kad gyvename pasaulyje, kuriame nuolat vyksta konkurencija, visi yra ir teisėjai, ir dalyviai tuo pačiu metu. Man menas yra saviraiškos laisvė. Vieta, kur nevertina.

Neigiami vertinimai yra labai skausmingi, kai esi pradedantysis menininkas. Tai tarsi šaukti ant vaiko, kuris žengia pirmuosius žingsnius ir krenta.

Puikiai suprantu, kad vis dar turiu augti ir augti. Mano 10 000 valandų praktikos dar laukia. Galima sakyti, kad aš visame čainikas. Bet jei susimąstisim, mes visi kaikuriuos dalykus žinome geriau, kitus blogiau. Tai dar vienas etiketė profesionalo - ne profesionalo, kaip virvė, surišanti rankas ir kojas ir neleidžianti kurti. Daug nerimaujame dėl mažos etiketės, vietoj to, kad atkreipt dėmesį į rimtesnes temas: žmogaus teises, gyvenimo laikinumą, agresijos augimą pasaulyje. Visus šiuos klausimus stengiuosi kelti savo darbuose.

Piešiu su akcentu, lygiai taip pat, kaip kalbu lietuvių kalba.

Kažkam mano kalba bus juokinga, kitam tai netrukdys suprasti. Manau, kad akcentas yra tarsi razina, išryškina individualumą. Stengiuosi mažiau galvoti, kaip tai padaryti teisingai. Priešingu atveju galima pradėti žygiuoti tiesia eile ir sukurti visiškai plokščią darbą. Mokykloje buvau botanike, 11 metų laikiausi visų taisyklių, tačiau tai nepadidino džiaugsmo ir meilės mano gyvenime.

Man atrodo, kad menas yra ta vieta, kur leidžiami žaidimai ir chuliganizmas. Tai turėtų suteikti saviraiškos laisvę, o ne surišti rankas ir kojas naujais rėmais. Profesionalo - ne profesionalo vertinimai - yra arogancija ir noras kilti. Todėl norėčiau susilaikyti nuo savęs vertinimo. Kiti ir taip tai padarys už mane.

Stengiuosi palyginti save su savimi iš praeities. Retkarčiais peržiūriu senus darbus ir, jei matau pažangą, džiaugiuosi. Jei ne, na ką. Bandymai ir klaidos yra laipteliai į tikslą. Gyvenimas yra kelias į geresnį save. Paieškos ir tobulėjimas yra begaliniai. Manau, kad jie ir yra prasmę.

Vertėjas Vladislava Sokolova

vilkmerge.lt 2021-04-03